VR istorija: nuo svajonės iki industrijos klestėjimo

Virtualios realybes istorija

Virtuali realybė – virtualus, imituojamas pasaulis, leidžiantis vartotojui matyti trimatį vaizdą 360° kampu. Į tokį pasaulį pasineriama su specialia įranga – virtualios realybės akiniais, specialiais valdymo pultais bei pirštinėmis. Virtuali realybė atvėrė naujas galimybes žaidimams, mokymams ir renginiams. Vis dėlto, kokia yra ta virtualios realybės istorija? Nuo ko viskas prasidėjo?

Virtuali realybė XX a. – tik mokslinės fantastikos knygose

Dar 1935 metais amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas Stanley G. Weinbaum savo apsakyme „Pygmaliono akiniai“ aprašė tai, ką dabar galėtume pavadinti virtualia realybe. Jis rašė: „Bet klausykitės – filmas, suteikiantis vieną vaizdą ir garsą. Dabar aš pridedu skonio, kvapo, net prisilietimo. Jei istorija jus domina, tarkime, aš dar padarau taip, kad jūs esate istorijoje, kalbate su šešėliais, o šešėliai jums atsako, užuot buvę ekrane. Istorija yra apie jus, o jūs esate joje. Ar tai būtų svajonė?“. Tada dar pats to nežinodamas rašytojas virtualią realybę apibūdino kaip vietą, kur susijungia visi žmogaus pojūčiai – skonis, uoslė, lytėjimas, rega bei klausa. 

Tačiau pirmosios virtualios realybės užuomazgos siekia net XIX amžių. 1838 metais Charles Wheatstone paviešino straipsnį apie savo neįtikėtiną atradimą. Jis teigė, jog nupiešus du medžio atvaizdus iš skirtingų perspektyvų ir juos sudedant priešais žmogaus akis, smegenys sukuria trimatį medžio atvaizdą. Šiam atradimui pademonstruoti jis sukonstravo stereoskopą – optinį prietaisą, kuris leidžia pamatyti erdvinį daikto atvaizdą ir vaizdinei medžiagai suteikia trimatį (3D) įspūdį. Efektas pasiekiamas pro akinius – vieną paveikslėlį stebint kaire, kitą dešine akimi, kur bendri paveikslėlio taškai susijungia stebėtojo akių sankirtoje.

XX a. pabaiga: nuo pirmosios VR mašinos iki jos panaudojimo NASA tyrimuose

Pirmoji tikra VR mašina sukurta 1962 metais operatoriaus Morton Heilig. Aparatas, pavadintas „Sensorama“, turėjo didelę kabiną, kurioje vienu metu tilpdavo iki keturių žmonių. Stebint trumpametražius filmus jie galėjo pajusti visus 5 žmogaus pojūčius: skonį, uoslę, regėjimą, klausą bei lytėjimą. Ekrane būdavo rodomas spalvotas 3D vaizdo įrašas, grodavo muzika, paleidžiami skirtingi meditaciniai kvapai, iš priekio pūsdavo vėjas ar purkšdavo vandens purslai, įvairius pojūčius sukeldavo ir kėdė. Vėliau mašinos autorius sukūrė ir „Telesphere“ – pirmąjį ant galvos pritvirtinamą ekraną su stereoskopiniu 3D vaizdu ir stereofoniniu garsu, sukeliančiu erdvinį įspūdį. 

Visgi, pirmuosius ant galvos uždedamus VR akinius 1968 metais pagamino Ivan Sutherland ir jo mokinys. „Damoklo kardas“ – taip buvo vadinamas sukurtas prietaisas, buvo montuojamas ant galvos ir prijungiamas prie kompiuterio. Tai buvo didelė ir sunki, kabinama ant lubų, konstrukcija, todėl ją dėvėti vartotojams buvo nepatogu.

Nuo „Damoklo kardo“ sukūrimo VR akiniai buvo nuolat tobulinami. 90-aisiais žaidimų kūrėjos „Sega“ bei „Nintendo“ bandė kurti virtualios realybės akinius žaidimams, tačiau patyrė nesėkmes, kadangi trūko geresnių techninių sprendimų bei daugiau spalvų. Nepaisant to, kad komerciškai tokie akiniai dar vis nebuvo prieinami, nuo 1990 metų jie jau naudojami mokymams bei simuliacijoms JAV kariuomenėje bei NASA kosminiame centre.

XXI amžiuje virtuali realybė patyrė proveržį 

XXI amžiuje virtuali realybė patyrė didžiausią proveržį per visą savo gyvavimo istoriją. VR įranga pradėta naudoti žaidimuose, įmonėse, komandinėse pramogose, šventėse, tapo neatsiejama kai kurių darbų dalis. Be to, šiandien virtuali realybė leidžia atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje ir apsižvalgyti po vietoves, kuriose fiziškai negalime atsidurti. Tai padaryti galima su 2007 metais „Google“ pristatytu „Street View“, kuris suteikia galimybę stebėti 360° laipsnių panoraminius pasaulio vaizdus. 

Nors VR įrenginiai naudojami jau kurį laiką, masinė jų gamyba prasidėjo tik nuo 2010 metų, kai buvo sukurtas pirmasis „Oculus Rift“ akinių prototipas. Po kelerių metų jį už 2 milijardus JAV dolerių įsigijo „Facebook“ ir į rinką išleido pirmosios kartos „Oculus Rift“ įrenginį. Visgi, pirmuosius komercinius ir viešai prieinamus VR akinius, kurie leidžia vartotojams laisvai judėti erdvėje, išleido „HTC“. Tai paskatino ir kitas dideles kompanijas, tokias kaip „Google“, „Apple“, „Amazon“, „Microsoft Sony“, „Samsung“ bei daugelį kitų kurti virtualios realybės įrangą ir varžytis virtualios realybės rinkoje. 

Nors kuriami jau ne pirmus metus, iki šiol virtualios realybės prietaisai nebuvo paklausūs. Tačiau COVID-19 pandemija paskatino žmones ieškoti alternatyvų pramogoms namuose, todėl VR įranga tapo perkama visame pasaulyje. Pasirodo, jog pandemija turi ir pliusų, nes leido žmonėms atrasti nuostabų virtualios realybės pramogų pasaulį.