Greitėjantis gyvenimo tempas kiekvienam kelia daug streso, nuo to prastėja ir mūsų emocinė sveikata. Turbūt daugelis sutiktų, jog net ir po ilgos darbo dienos dažnai negalime atsipalaiduoti. Nors ir jaučiamės pavargę, mintys nerimsta ir sukasi aplink praėjusios dienos įvykius. Neveltui Pasaulio sveikatos organizacija stresą apibūdino kaip vieną iš XXI amžiaus „sveikatos epidemijos“ priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, jog suvaldyti nerimą, stresą ir net pagerinti miego kokybę gali virtuali realybė.
Virtualios realybės veiksmingumas stresui mažinti yra pagrįstas moksliniais tyrimais
Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Dabar galite atsimerkti – jūs Havajų paplūdimyje. Nusikelkite į norimą pasaulio vietą naudodamiesi virtualios realybės įranga. Net ir moksliniai tyrimai rodo, jog virtuali realybė padeda greičiau atsipalaiduoti ir net pagerinti miego kokybę!
2016 metais Ispanijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip virtuali realybė prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės nuo vaikų iki senjorų. Rezultatai stebina: visi tyrimo dalyviai, pasinaudoję virtualios realybės akiniais, jautėsi labiau atsipalaidavę, ramesni, be to, jautė mažesnį liūdesį, pyktį ir nerimą.
Įdomu ir tai, kad VR naudojimas turi įtakos ir miego kokybei. 2020 metais Amerikos miego medicinos akademija atlikto tyrimą, kurio metu bandė įvertinti virtualios realybės poveikį moksleivių miegui. Tyrime dalyvavo 29 vidurinės mokyklos moksleiviai, kurių amžius siekė nuo 16 iki 18 metų. Dalis jaunuolių turėjo ir miego sutrikimų. Pirmos dienos vakarą visi moksleiviai 20 minučių prieš miegą turėjo užsiimti ramia veikla, pavyzdžiui, knygos skaitymu. Kitą vakarą – 20 minučių prieš miegą jie turėjo naudotis VR akiniais, kuriuose buvo rodomi kvėpavimo pratimai bei malonūs gamtos vaizdai. Rezultatai atskleidė, kad po atpalaiduojančio virtualios realybės seanso moksleiviams padidėjo mieguistumas, sumažėjo budrumas, širdies ritmas ir jie užmigo 6 minutėmis greičiau, nei prieš miegą užsiimant kita ramia veikla. Teigiama VR įtaka pastebėta net ir tiems moksleiviams, kurie turėjo miego sutrikimų.
Virtuali realybė tinka ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių emocinės sveikatos gerinimui
Virtualios realybės pramogos dažnai siejama tik su jaunimu, tačiau sėkmingai gali būti naudojama ir vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Tokia praktika jau plačiai taikoma pasaulyje, pavyzdžiui, Japonijoje. Tokijuje gyvenanti mokslininkė Kenta Toshima slaugos namų gyventojams organizuoja virtualios realybės užsiėmimus. Senjorams leidžiama aplankyti įvairias vietas, kuriose jie kažkada lankėsi arba į kurias svajojo nuvykti. Naujosios Zelandijos paplūdimys, kelionė į Stounhedžą ar pramoginių šokių pamoka – tai tik keletas vietų, kurias gali aplankyti senjorai, nepalikdami slaugos namų. Mokslininkė pastebėjo, kad pradėjus organizuoti virtualios realybės užsiėmimus, senjorai pradėjo jaustis mažiau vieniši, pagerėjo jų emocinė savijauta. Ji teigia, jog visi slaugos namų gyventojai su nekantrumu laukia kiekvieno VR užsiėmimo.
Teigiamą virtualios realybės poveikį pastebėjo ir „WellnessVR“ įkūrėjai, kurie savo platforma siekia pagerinti senjorų emocinę savijautą. Jie du mėnesius tyrė virtualios realybės poveikį ir nustatė, kad virtuali realybė padeda senjorams išlaikyti aukštą teigiamų emocijų lygį, taip ir gerėja emocinė sveikata.
Akivaizdu, jog virtuali realybė padeda nuraminti protą, pagerinti miego kokybę, atsipalaiduoti. Virtualios realybės prietaisai perkelia į jaukią, atpalaiduojančią aplinką, kur skamba ramus balsas ar muzika, prieš akis išnyra vaizdai, kurie padeda užsimiršti dienos rūpesčius. Tokie pozityvūs potyriai kuria teigiamas mintis, kurios prisideda prie geresnės emocinės sveikatos ir ilgainiui gerina gyvenimo kokybę.
